Mūsų dienos – trumpyn, o vakarai – vis ilgyn ir tamsyn...
Tokiu metų laiku taip norisi bet kokios švieselės kamputyje – liepsnelės, žiburiuko. Atrodytų, galime tiesiog prikabinėti švieselių, apsistatyti žvakutėmis, žiūrėti į žvaigždes, o galime susikurti tokių žibintų, kad net akys, atsispindėdamos jų šviesoje, žibėtų! Juk galime, kūrybiškai panaudoję tarą, sukurti stiklinių (beveik krištolinių) žibintų.
Švaraus stiklinio indo paviršių ištepėme klijais ir apibarstėme druska. Leidome apdžiūti. Į papuoštą indą sudėjome LED lemputes – ir gavome dekoratyvinį, tarsi sniegu apsnigtą šventinį žibintą, ne tik džiuginantį akis, bet ir šildantį mūsų širdeles. Beveik krištolinį stebuklą apraizgę virvelėmis, kad visur jį galėtume nešiotis, su šviečiančiais žibintais smagiai paklaidžiojome tamsiais LASUC koridoriais.
Mūsų kūrybos žibintai, mes – pilni džiaugsmo, o mokykla tapo šiltu, jaukiu prieglobsčiu, kupinu ramybės ir vilties.
R. Laurinaitienė