Puoselėdama bendruomeniškumą ir atvirumą, siekdama atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir pasirūpinti dvasiniu gyvenimu, Centro bendruomenė aktyviai dalyvavo mišiose Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje. Mišių dalyviai nebuvo pasyvūs stebėtojai: jie patys giedojo giesmes, skaitė skaitinį, kūrė intencijas. Svarbu tai, kad po mišių visi norintys susirinko pasikalbėti, pasivaišinti arbata ir pyragais. Tokie jaukūs pašnekesiai ir buvimas kartu padeda žmogui susimąstyti apie esminį dalyką – santykį su savimi ir kitu žmogumi, įprasminti ir vertinti paprastas, bet kartu tikėjimą stiprinančias ir širdyje nurimti padedančias akimirkas. Pasak F. Dostojevskio, „Be tikėjimo savo siela ir jos nemirtingumu žmogaus būtis nesava, neįsivaizduojama ir nepakeliama“.
D. Akstinaitė
