*eiti_prie_turinio*

Širdį šildantis skruzdėlynas

Širdį šildantis skruzdėlynas

Širdį šildantis skruzdėlynas

Kūrybiškumas per praktinę veiklą „Širdį šildantis skruzdėlynas“

Tą popietę klasėje nutiko daugiau nei tik kulinarinė veikla. Mokiniai susirinko kepti skruzdėlyno, o kartu – kurti šiltas bendrystės akimirkas. Visi pasidalijo užduotimis: vieni kočiojo tešlą, kiti kirpo juosteles, treti rūpinosi, kad kiekviena „skruzdėlytė“ būtų gražiai apskrudusi. Atrodė, kad kiekvienas į tešlą įmaišė ne tik savo darbą, bet ir dalelę geros nuotaikos.

Klasėje sklandė kalėdinis kvapas, persipynęs su juoku ir švelniu mokinių šurmuliu. Bendras darbas sujungė visus. Tarp miltų debesėlių ir keptuvės spragsėjimo atsirado vietos pokalbiams, šypsenoms ir smulkiems juokeliams. O kai iš visų traškių gabalėlių iškilo aukštas, gražiai išraitytas skruzdėlyno kalnelis, akys tiesiog suspindo iš pasididžiavimo: „Mes tai padarėme kartu.“

Skruzdėliukų lietus tapo paskutiniu akcentu – tarsi mažos žvaigždutės, nusileidusios ant mūsų darbo. Ragaujant tapo aišku: šis skruzdėlynas buvo dar skanesnis dėl šilumos, kurią mokiniai sudėjo į kiekvieną jo sluoksnį. Tai buvo ne tik skanus desertas, bet ir gražus priminimas, kad bendri darbai labiausiai suartina.

  1.  I. Jakonienė
Grįžti atgal