Šią žiemą buvo visko daug: ir šalčio, ir sniego, ir žiemiškų vaizdų. Kiekvieną savaitgalį mokiniai ilgiau ar trumpiau išeidavo pasidžiaugti sniego baltumu ir saulės skaistumu. Paskutinėmis sausio dienomis susidarė retas žiemos reiškinys – žemės paviršių padengė ledo pluta, o ją užklojo storas puraus sniego patalas. Mokiniams buvo smagu bėgioti per tokią lūžinėjančią dangą. Ledas skildavo į įvairiausias formas, taip sukurdamas naujas ledo figūras. Dar smagiau buvo daryti sniego angelus.
Paskutinį savaitgalį išėjome ieškoti ateinančio pavasario ženklų ir Valentino. Pastebėjome, kad pavasario pranašai – paukštukai – vis intensyviau čiulba, o saulė vis ilgiau užsibūna danguje. Visi gamtos ženklai rodo, kad pavasaris jau ne už kalnų.
R. Laurinaitienė
![]()