*eiti_prie_turinio*

Lietuvių kalėdiniai papročiai ir tradicijos

Lietuvių kalėdiniai papročiai ir tradicijos

Lietuvių kalėdiniai papročiai ir tradicijos

Gruodžio 12-ą dieną soc. įg. kl. mokiniai dalyvavo kultūrinėje popietėje „Lietuvių kalėdiniai papročiai ir tradicijos“, kurioje sužinojo, ką veikė senoliai, susirinkę advento metu į gryčią: moterys verpdavo, plunksnas plėšydavo, megzdavo, o vyrai virves vydavo, drožinėdavo, meistraudavo, vakarodami Advento giesmes giedodavo. Giesmę „Sodai, sodai leliumoj“ bandėme giedoti ir mes. Senovėje Kūčių dieną vyrai važiuodavo į mišką malkų parsivežti, kad darbai geriau sektųsi, bet parsivežę malkų negalėjo skaldyti, nes gyvuliai ragus nusilauš.  Iš miško parsiveždavo ir eglutę, kurią puošdavo kankorėžiais, žaislais iš šiaudų, saldainiais, obuoliais, riestainiais, meduoliais.  Soc. įg. kl. mokiniai  bandė puošti eglę senoviškai: kabino kankorėžius, saldainius, šermukšnių uogas, žvaigždeles iš šiaudų.     

Veiklos metu prisiminėme Biržų krašto paprotį, kai bitininkai Kūčių dieną nešdavo kaimynams dubenėlį medaus, kad bitės kitais metais daugiau medaus prineštų. Mokiniai ragavo ne tik medų, bet ir šeimininkių Kūčių vakarienei naudojamus produktus ir  prieskonius: miltus, aguonas, džiovintus grybus, cinamono ir vanilės lazdeles. Aptarėme išlikusį paprotį: po balta Kūčių vakarienės staltiese dedamą šieną ar šiaudus. Mokiniams patiko  senovinis dzūkų paprotys, kai šeimininkas prieš Kūčių vakarienę trobą apeidavo su duonos kepalu tris kartus ir belsdavosi į duris sakydamas: „Kas ce aina?“ – klausdavo šeimininkė. „Ce prašo ponas Dzievulis su kūciali į jūsų grytelį“, – atsakydavo šeimininkas. O labiausiai mergaitėms patiko svaidyti klumpę į duris ir burtis, ar šiais metais ištekės. Laimė, kad nei vienai mergaitei neiškrito klumpė į durų pusę, visos lankys mokyklą toliau.  Smagu prisiminti  senolių  kalėdinius papročius ir tradicijas.

G. Deinarovičienė

Grįžti atgal