Kūčiukų svarba per šventes yra ne mažesnė nei pačios duonos, lietuvių garbinamos nuo seniausių laikų. Kūčiukai turi seną, nuo pagonybės laikų išlikusią simbolinę reikšmę: senovėje žiemos saulėgrįžos metu protėviams buvo aukojamas duonos kepalas. Vėliau tas duonos aukojimas pakeistas simboliniu kūčiukų valgymu. Kūčiukai yra apeiginė duonelė, skirta vėlėms pamaitinti. Jie yra vadinami vėlių duonele ir paskutinės vakarienės duona, meilės simboliu.
Paskutinį savaitgalį prieš atostogas pasiliekantys mokiniai pradėjo ruoštis didžiosioms šventėms ir kepė kūčiukus. Vaikai maišė tešlą, minkė ir kočiojo, pjaustė mažus tešlos gabalėlius, dėliojo kūčiukus ant skardos. Kūčiukams iškepus, skaniai vaišinosi ir klausėsi kalėdinių dainelių.
I. Kočinienė
