Jau daugelį metų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą ir Liaskų aklųjų mokyklą Lenkijoje sieja ypatinga draugystė bei nuoširdus bendradarbiavimas. Tai daugiau nei oficialūs susitikimai ar bendri projektai – tai ryšys, paremtas tarpusavio supratimu, pagarba, bendromis patirtimis ir šiltais žmogiškais santykiais. Kiekvienas susitikimas tampa laukiamu įvykiu, dovanojančiu naujų pažinčių, įspūdžių ir nepamirštamų akimirkų.
Šių metų gegužės 25–29 dienomis mūsų Centre viešėjo grupė mokinių iš Liaskų aklųjų mokyklos. Visą savaitę svečiai turėjo galimybę pažinti Lietuvą, jos istoriją, kultūrą ir tradicijas. Mokiniai aplankė Vilniaus senamiestį, lankėsi Rasų kapinėse, prie Aušros Vartų, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir kituose mūsų sostinės simboliais tapusiuose objektuose. Kelionė tęsėsi Trakuose, kur svečiai susipažino su miesto istorija, grožėjosi ežerų vaizdais, plaukiojo laiveliu ir dalyvavo tradicinių karaimų kibinų gaminimo edukacijoje.
Ne mažiau įsimintina buvo išvyka į Vajasiškių kaimą. Čia mokiniai pasinėrė į lietuvių liaudies tradicijų pasaulį – susipažino su senaisiais papročiais, mokėsi protėvių žaidimų, dainavo, bendravo ir smagiai leido laiką. Svečiai taip pat ragavo autentiškų lietuviškų patiekalų: kvapnios kopūstienės, virtų bulvių su pačių išmuštu sviestu, netikro zuikio, šaltienos bei gardžios žolelių arbatos.
Visos viešnagės metu netrūko šypsenų, juoko ir nuoširdaus bendravimo. Skambėjo lietuviškos ir lenkiškos dainos, mokiniai kartu šoko, dalijosi įspūdžiais, pasakojo apie savo mokyklas, kasdienybę ir svajones. Kalbos skirtumai netapo kliūtimi – draugystės, gerumo ir bendrystės kalba buvo suprantama visiems.
Tokie susitikimai primena, kad tikrosios vertybės slypi ne aplankytose vietose ar nuveiktose veiklose, bet žmonėse, kuriuos sutinkame savo kelyje. Džiaugiamės galėdami puoselėti ilgametę draugystę su Liaskų aklųjų mokykla ir tikime, kad šis bendradarbiavimas dar ilgai vienys mūsų bendruomenes, kurs gražius prisiminimus ir stiprins ryšius tarp Lietuvos ir Lenkijos jaunimo. Kartu praleistos dienos dar kartą įrodė, kad nuoširdumas, atvirumas ir draugystė neturi sienų.
I. Jakonienė
