Rytas buvo šlapias ir niūrus. Saulė slapstė savo grožį debesų gausa. Laukia jos svarbi diena, teks jai žiemą išvaryti, nes pavasaris ne už kalnų. Prasideda geras, naujas virsmas pavasario link. Pirmosiomis vasario dienomis senovėje būdavo šventinama namų ugnis, aukojama dievaičiui Perkūnui, kad saugotų nuo gaisrų, ligų, piktos akies. O mes tokią nepaprastą dieną su vaikais pasigaminome cepelinų, nes girdėjome, kad pirmąjį vasario sekmadienį pasaulis švenčia cepelinų dieną. Tokią tradiciją įvedė JAV gyvenantis išeivis iš Lietuvos. Prisivalgę cepelinų, išdundėjome į kiemą, bet Perkūno mes nei matėm, nei girdėjom. Pavėlavo Perkūnas – jis nugriaudėjo vasario 5 dieną, tačiau cepelinai buvo jau suvalgyti.
I. Laurinaitienė, I. Kamarauskienė