„Apšerkšniję mūsų žiemos –
Balta, balta – kur dairais –
[...]
Brenda pušys per pusnynus
Ir išbrist niekaip negal!..“
Išėjome ir mes į mišką šalia LASUC mokyklos su vaikais pažiūrėti, kaip tos mūsų pušys brenda…
…O tos pušys stovi sau, iškėlusios žaliuojančias galvas, baltu apsiaustu apgobusios save, ir nebrenda jos toli. Teko mums patiems braidyti, angelus paišyti ir jau nukritusias snaiges viršun kilnoti. Kilnojom ne tik snaiges, bet ir savo kojas: lipom, čiuožėm, kritom, kilom ir daug daug smagaus jausmo prigaudėm. Taip stipriai pasportavę, gražių kadrų prišaudę, grįžome mes į šiltus namus.
O žiemuže nuostabi, dar pabūk su mumis!
R. Laurinaitienė