Likus savaitei iki šv. Velykų švenčiamas Verbų sekmadienis. Pagrindinis šios šventės atributas yra verba, atkartojanti palmės šakeles, kurios buvo klojamos Kristui po kojomis jam žengiant į Jeruzalę. Mes su vaikais susirišome verbas iš mūsų kraštui būdingų augalų: žiemą vasarą žaliuojančių kadagių, išsprogusių beržų ir gluosnio šakelių. Pašventintomis verbomis išplakėme vieni kitus sakydami: „Ne aš plaku, Verba plaka“, taip linkėdami sveikatos ir stiprybės. Šis smagus paprotys turi ir archajišką reikšmę: buvo tikima verbos magine galia. Gluosnis ir kadagys nuo seniausių laikų jau savaime laikyti šventais. Kaip šventa ir visa gamta, ypač kai ji skleidžiasi, atsinaujina.
Po mišių jaukiai susėdome ant žolės šalia Vilniaus Kalvarijų bažnyčios. Kol mokytoja Skaidrė tepė mums sumuštinius, mes dalijomės savo įspūdžiais, daug juokėmės ir džiaugėmės šiltu pavasariu.
R. Laurinaitienė, S. Butnoriutė
