Obuolių pyragas kvepia cinamonu ir vanile
Šaltą trečiadienio vakarą bendrabutyje likę mokiniai nusprendė praskaidrinti rudenišką nuotaiką – ėmėsi kepti obuolių pyragą. Ruduo, jau spėjęs įsibėgėti, dosniai dalijo savo gėrybes, o džiaugtis gamtos dovanomis vaikams netrūko noro.
Rankos švarios, darbai pasidalinti – prasidėjo kulinarinė magija: vieni lupo obuolius, kiti juos pjaustė, treti maišė tešlą, o dar kiti, matyt, prižiūrėjo, kad niekas nepavogtų obuolio „tiesiai į burną“. Veiklos užteko visiems – net ir tie, kurie orkaitės nelietė, prie draugystės prisidėjo.
Kai pyragas jau kepė, stalai buvo sutvarkyti, visi susėdo pasikalbėti: pasidalijo įspūdžiais, pasijuokė ir, žinoma, laukė saldžios vakaro kulminacijos.
Ir štai jis – purus, kvepiantis, auksinis pyragas, kurio pagrindinis prieskonis buvo ne cinamonas, o širdžių šiluma.
Tokios veiklos vaikams dovanoja ne tik gardžius prisiminimus. Jos moko draugystės, kūrybiškumo, bendravimo, tvarkos bei pagalbos vieni kitiems – tikrų gyvenimo ingredientų, kurių nerasite jokioje receptų knygoje.
Pyragą kepti padėjo auklėtojos Irena ir Ingrida
