<<-- Grįžti į ankstesnį puslapį
|
[Grįžti į pagrindinį puslapį] <<-- Grįžti į ankstesnį puslapį |
|
[English] |
LIETUVOS AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ UGDYMO CENTRAS
|
|
|
2003 metų pavasarį Hilton-Perkins programos ir Šiaurės šalių darbuotojų kurčneregiams centro iniciatyva Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministerijoje nuspręsta LASUC steigti Kurčneregių skyrių. Skyrius įsteigtas 2004m. kovo 1d.
Šiais mokslo metais skyrius dirba 5 dienas per savaitę, nuo pirmadienio 8 val. ryto iki penktadienio 18 val. Skyrius teikia tokias paslaugas:
Kurčneregiais laikomi asmenys, turintys įvairaus sudėtingumo regos ir klausos sutrikimą. Vieni kurčneregiai visiškai nemato ir negirdi, dauguma turi klausos ir regos likutį. Kurčneregiams ypatingai sunku bendrauti, mokytis, priimti informaciją, orientuotis aplinkoje, dirbti, dalyvauti socialinėje ir kultūrinėje veikloje. Kurčneregiams netinka ugdymo formos ir socialinės paslaugos, skirtos tik regos ar tik klausos sutrikimų turintiems asmenims. Kurčneregiams būtini specialūs ugdymo ir bendravimo metodai. Jų labai didelių ugdymosi poreikių tenkinimui būtina sąlyga yra nuolatinis individualus bendravimas su ugdytoju. Kurčneregys vaikas tai ne kurčias vaikas, kuris negali matyti ar aklas vaikas, kuris negali girdėti. Problema yra ne vienos negalės priedas prie kitos. Tai ne tik bendravimo ar aplinkos suvokimo sunkumai. Tai kartu abi šios problemos ir dar daug daugiau.
Dažnai kurčneregiai turi kitų sudėtingų vystymosi sutrikimų. Bet koks papildomas sutrikimas (protinis atsilikimas, VCP ir pan.) labai apsunkina vaiko galimybes mokytis. Kurčneregystė visada yra pagrindinė negalė.
Pagal regos ir klausos sutrikimo laiką ir pobūdį skiriamos dvi kurčneregių grupės:
Kurčneregiams ypač būdingas unikalumas. Kiekvienas jų turi tam tikrą regos ir klausos praradimo laipsnį. Klausos ir regos gali būti netekta iki gimimo ar po gimimo bet kuriame amžiuje. Klausa ir rega gali būti prarasta tuo pačiu metu ar nepriklausomai viena nuo kitos. Tai gali įvykti staiga ar laipsniškai ir gali būti ar ne susiję su kitų kūno funkcijų praradimu.
Kurčneregystę sukelia motinos nėštumo metu persirgtos virusinės ligos (raudonukė, cytomegalo virusas, toksoplazmozė), gimdymo traumos, įvairūs sindromai, hydrocefalija ir kt. Dabartiniu metu gimusių kurčneregių vaikų skaičius auga dėl Čardžo sindromo. Vyresniame amžiuje atsiradusią kurčneregystę dažniausiai lemia Ašerio sindromas, pažeidžiantis kurčiuosius ir neprigirdinčius.
Į ViršųĮ Kurčneregių ugdymo skyrių atvykę nauji mokiniai pirmiausia pedagogiškai ištiriami. Stebima kaip jie naudojasi regos ir klausos likučiais. Stebimas vaiko elgesys su tėvais, aiškinamasi, kaip vaikas tiria aplinką, koks jo mobilumas. Nustatomas socialinio bendravimo lygis. Pagal šio stebėjimo duomenis sudaroma individuali ugdymo programa pusmečiui. Pačią sudėtingiausią negalę kurčneregystę turinčių vaikų ugdymas vyksta tik individualiai bendraujant su pedagogu, Socialinės sąveikos momentai filmuojami ir vėliau detaliai analizuojami, tikintis patobulinti dialoginį bendravimą. Kurčneregių gdymas vyksta natūraliose sąlygose totalinės komunikacijos būdu pagal diagnostinės pedagogikos principus.
Į ViršųSenieji laikai. Pirmieji kurčneregiai apie kuriuos byloja istorija nebuvo gimę kurčneregiais. Jie tapo tokiais gyvenimo eigoje. Tais senais laikais vienintelis suprantamas bendravimo būdas buvo sakytinė ar rašytinė kalba. Todėl kučneregio ugdymas buvo nukreiptas į sakytinę kalbą, į žodžio ištarimą. Žinomiausias tų žodžių yra "vanduo". Tai buvo pirmasis pirštais, daktiliu ištartas žodis, kurį suprato Helen Keler. Žinoma, kad ji galėjo formuluoti ir dalintis savo mintimis raštu ir žodžiu. Ji galėjo kalbėti apie dalykus, kurių niekada pati nepažino ir nepatyrė.
Tikrieji gimusieji kurčneregiais masiškai gimsta po 1960 metų raudonukės pandemijos. Šio viruso pažeisti vaikai buvo ir yra tikras išbandymas pedagogams. Pastangos išmokyti raudonukės vaikus kalbos (ženklų ar žodžių) buvo bevaisės. Naujojoje pedagogikoje terminas "bendravimas" vis dažniau pakeičia terminą "kalba". To laikotarpio dėmesio centre buvo terminas "totalinė komunikacija", deja, kurčneregių ugdyme jis nutolo nuo savo pradinės reikšmės. Tuo laikotarpiu buvo sukurta labai daug ne lingvistinių bendravimo sistemų., tokių kaip piktografinęs , ar atpažinimo daiktų sistemos. Tų sistemų paskirtis buvo padėti bendrauti kompensuojant žodžių trūkumą, dialoginių įgūdžių stoką. Tos sistemos turėjo padėti planuoti ir įsiminti kasdieninę veiklą. Deja, dažnai tos sistemos, metodai ir programos buvo savitislės, naudojamos kaip asimetrinė elgesio kontrolė. Jos buvo atsietos nuo savo socialinės prigimties, tarpasmeninio ryšio konteksto. Kurčneregiai neturėjo galimybės reikšti, parodyti savo nuomonę, todėl labai dažna tapo autoagresija, ar kitų žalojimas. Svarbiausias kiekvieno žmogaus poreikis yra bendravimas, tarpusavio supratimas. Neturint šios galimybės, įtampa kaupiasi, vienintele išeitimi lieka pasyvumas arba agresija, nukreipta į save. Daug laiko praėjo, kol buvo suprasta, kad viso to priežastis glūdi socialinės sąveikos ir bendravimo kokybėje.
"Diagnostinis ugdymas" tai specialaus ugdymo terminas naudojamas Europoje. Terminas išreiškia nuostatą, kad neįmanoma iš anksto numatyti ugdymo rezultato. Negalima iš anksto žinoti, kiek ir ko išmoks labai sudėtingos negalės vaikas. Pedagogas turi padėti atsiverti vaikui, kaip asmenybei. Kitaip sakant, ne vaikas turėtų būti vertinamas ir tiriamas. Diagnostinė pedagogika pagrindinį dėmesį skiria pedagogo ryšio su vaiku analizei. Diagnostinis ugdymas svarbiausiu ugdymo kokybės rodikliu laiko kokybišką ryšį tarp neįgalaus vaiko ir jo tėvų bei mokytojų.
Totalinė komunikacija. Pati efektyviausia bendravimo su kurčneregiais ir nekalbančiais regos sutrikimų turinčiais vaikais yra totalinė komunikacija. Tai sutartiniai ženklai, garsai, žodžiai, gestai, daktilis, paveiksliukai ir užrašai. Pedagogas nuolat naudoja gestus, kalbą, įveda sutartinius ženklus. Žodinė komunikacija vyksta kartu su neverbaliniais bendravimo būdais. Neįgalaus vaiko gestai adaptuojami individualiai pagal regos, klausos ir motorikos sutrikimo lygį.
|
Į Viršų
Copyright ©2005-2012 LASUC. All rights reserved.
|
|
|